pakaklė — pakaklė̃ dkt. Kãtinas bálta pãkakle … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
brindotas — brìndotas, a adj. (1) 1. su brindomis (nėriniais): Marškinių pakaklė brìndota Ml. Kepuraitės brìndotos Ml. 2. nelygiai iškaltas, dantytas: Būtų gera dalgė, tik brìndota Prng. 3. su riebalų ringėmis apie kaklą: Tai riebus jų buliukas – pakaklė … Dictionary of the Lithuanian Language
pakaklys — pakaklỹs sm. (3b) 1. SD1126, K, Skr žr. pakaklė 1: Martynas panarina sprandą ir prispaudžia smakrą prie pakaklio I.Simon. Pakaklys žibėjo, kad karolinį kalnierių užsidėjo Šts. Kalybas šuo tur baltą pãkaklį J. 2. žr. pakaklė 5: Velenų pakaklius… … Dictionary of the Lithuanian Language
blezdinga — blezdingà sf. (3b) Grg, Vkš, Kv, End, blẽzdinga (1) 1. BB3Moz11,19 zool. kregždė (Hirundo): Blẽzdingos pakaklė ruda, papilvė balta J. Blezdinga – šelmeninė kregždė (H. rustica) T.Ivan. Gandras parveda pavasarį, blezdinga – šilimą S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
erškietė — sf. E zool. toks giesmininkų šeimos paukštis (Sylvia rufa): Erškietė yra mažesnė už tarškinę, turi baltą pakaklę Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
guolis — guõlis sm. (2) K; R 1. gyvulio gulima arba išgulėta vieta, migis: Čia guõlis stirnos J. Meškos guõlis BŽ24. Kiškis visada guli savo guolẽly Arm. Žiemos metu didelę reikšmę gyvulių sveikatingumui turi sausas jų guolis sp. Kurpės didelės kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdribti — išdrìbti intr. 1. K iškristi (kokiai tirštai masei): Išdribo košė par kraštus bliūdo J. Kad duosiu kuolu per galvą, tai ir smagenai išdribs Arm. | refl.: Kelis, t. y. purvas iš kelio, išsidrim̃ba (išsidrabsto bevažinėjant) J. 2. išgriūti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
kratinėti — kratinėti, ėja, ėjo dem. kratyti: 1. Vaikai iš kankorėžių kratinėjo eglių ir pušų sėklas rš. 2. Supo, svaidė, kratinėjo ant lietaus ir šilto vėjo B.Sruog. Tupi žvirblis an bažnyčios, sparnus kratinėja, eina meška an parodos – dantis krapštinėja… … Dictionary of the Lithuanian Language
nustoti — Š; H, L 1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustojau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk. | refl.: Nusistojau nuo liepto Grž. 2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nusto[jo] eit ir daboja nustojęs Aps … Dictionary of the Lithuanian Language
padribagurklis — padrìbagurklis, ė adj. (1) kuris padribusiu gurkliu: Padrìbagurklis žmogus, kurio pakaklė išdribus Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
